Daugelis nustebs sužinoję, kad iš tikrųjų šildytuvų asortimentas yra labai gausus. Čia turime omenyje ne buitinius šildytuvus, kurie naudoja iš namų sienos imamą energiją, kad šiltesniu oru sušildytų kambarį ar du, bet rimtesnius įrenginius, skirtus darbo vietai. Tikriausiai nustebintų ir tai, kad šių įrenginių energijos šaltinis gali būti skystas arba dujinis. Be konkretaus šildytuvo tipo, labai svarbus ir šildytuvo našumas. Norėdami sužinoti, kokio dydžio šildytuvo reikia konkrečiai jūsų darbui, naudokite šildytuvo skaičiuoklę.
.jpg)
Dujiniai šildytuvai
Visi, kurie šildė didesnes patalpas, gerai žino dujinių šildytuvų savybes. Peržvelgę apibrėžimus tikriausiai greitai surasite, kad iš tikrųjų tai yra hibridiniai aparatai, kuriuose šiluma generuojama degančia dujų liepsna ir paskirstoma aparate įmontuotu ventiliatoriumi. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad gal geriau naudoti elektrinį įrenginį, tačiau toliau svarstant tokį sprendimą, verta nepamiršti, kad dujomis varomas šildytuvas yra itin ekonomiškas variantas. Be to, tai naudotojui ir aplinkai nekenkiantis prietaisas – dujoms sudegus, lieka tik vandens garai, todėl nereikia rūpintis šildomos patalpos vėdinimu. Tačiau vandens garai (drėgmė) taip pat yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ne visada pasirenkami dujomis kūrenami šildytuvai – kai kuriose patalpose drėgmės perteklius tiesiog neleistinas.
Yra du pagrindiniai dujomis kūrenamų šildytuvų-orapūčių tipai: mechaniniai (paprastesni šildytuvai) ir elektroniniai (išmanieji šildytuvai). Rankiniu būdu valdomus prietaisus reguliuoti šiek tiek sudėtingiau, palyginti su jų išmaniaisiais analogais. Pavyzdžiui, rankiniu būdu valdomas aparatas negali pats uždegti liepsnos arba reguliuoti temperatūros, o elektroninis gali. Jei pageidaujate, galima įsigyti ir akumuliatorinį dujinį šildytuvą-orapūtę – dujų ekonomiškumas ir akumuliatorinio įrenginio mobilumas viename.
Elektriniai šildytuvai
Vienas iš labiausiai paplitusių šildytuvų yra iš tinklo maitinami orą pučiantys šildytuvai. Tikėtina, kad tai nebus pirmasis pasirinkimas tiems, kuriems tenka paisyti išlaidų (elektra yra brangi), tačiau patogumo požiūriu alternatyvos elektriniam šildytuvui greičiausiai nėra. Mažesniems šildytuvams, maitinamiems iš elektros tinklo, pakanka 220 voltų, tačiau įrenginiams nuo 5 kilovatų reikia trifazės srovės, kuri ne visur prieinama. Sunku rasti akumuliatoriumi varomą šildytuvą, bet galbūt netrukus pasieksime ir tą etapą – akumuliatorių technologijos tobulėja milžinišku greičiu.
Dyzeliniai šildytuvai
Žmonėms, kurie nori aprūpinti šiluma ir šildyti didesnės patalpos orą, bet nori mažesnių išlaidų, rekomenduojame dyzelinius šildytuvus. Šie galingi įrenginiai yra labai efektyvūs, prireikus gali per trumpą laiką pagaminti didelį šilumos kiekį. Nors savo konstrukcija jie panašūs į dujinius šildytuvus, kuriuose ventiliatorius pučia degimo proceso sukurtą šilumą į patalpą, dėl degimo metu susidarančių išmetamųjų dujų dyzelinių šildytuvų naudojimas šiek tiek ribotas – juk su jais nedirbsi nevėdinamoje patalpoje. Žinoma, degant dyzelinui susidariusias dujas iš šildomų patalpų galima išleisti per atskirai prijungtą kaminą, tačiau vis dėlto verta būti atsargiems ir užtikrinti, kad šilumos generavimas netaptų kenksmingas sveikatai. Visos būtinos sąlygos tam jau sukurtos. Dyzelinu kūrenamų įrenginių atveju negalime kalbėti apie mechaninį ir išmanųjį šildytuvą, tačiau įrenginį galima padaryti „išmanesnį“, prie pastarojo pridėjus termometrą. Dėl jo pats prietaisas palaiko reikiamą temperatūrą, kol bake yra degalų.
Infraraudonūjų spindulių šildytuvai
Be šildytuvų-orapūčių, galima įsigyti ir Infraraudonūjų spindulių šildytuvą. Kaip ir orapūtės šie šildytuvai gali būti šildomi elektra, dujomis arba dyzelinu – tereikia žinoti šildomos patalpos duomenis, o visa kita įrenginį parenkančiam pardavėjui tampa vaikų žaidimu. Infraraudonųjų spindulių šildytuvas skiriasi savo konstrukcija ir veikimo principu, nes iš esmės teikia lokalią šilumą. Jei šildytuvo-orapūtės paskirtis – apšildyti visą patalpą, tai IR šildytuvą galima pastatyti ten, kur jo labiausiai reikia, o likusioje patalpos dalyje palikti įprastą temperatūrą, kad ir kokia ji yra.
